Šiame puslapyje trumpai aprašyti teoriniai pagrindai – dizaino kompozicijos principai ir
kūrybinio mąstymo metodai.
Kombaine jie vaizduojami simboliais: apatinėje juostoje išdėstyti 8 dizaino kompozicijos principai, o viršutinėje – 5 kūrybinio mąstymo metodai.
Norint suprasti ir lengvai įsidėmėti kiekvieno simbolio reikšmę, iš pradžių reikia susipažinti su šia teorija.
Tai taisyklės, apibrėžiančios dizaino elementų išdėstymą, jų tarpusavio ryšius ir santykį su visuma.
Papildoma informacija:
Gestalt teorijos
Dizaino principai Wikipedijoje
Dizaino principai pagal About.com
Dizaino principai Digital-Web internetiniame žurnale
1. Akcentavimas (hierarchija, išryškinimas, fokusavimas)
Svarbiausi kompozicijos elementai iškeliami į pirmą planą, jiems skiriama matomiausia kompozicijos vieta. Teisingai sudėtų akcentų pagalba, žiūrovo žvilgsnis vedamas nuo svarbiausių iki mažiausiai svarbių elementų.
Elementai skirstomi į: Pirmaplanius (pvz. logotipas, pavadinimas);
Antraplanius (pvz. turinys, akomponuojančios nuotraukos);
Trečiaplanius (pvz. fonas, autorystės teisės).
2. Pusiausvyra
Kiekviena kompozicija dalinama į dalis, esančias priešingose skiriančiosios linijos (pusiausvyros ašies) arba centro (pusiausvyros centro) pusėse. Tos dalys gali būti arba lygiavertės, arba ne. Tai priklauso nuo elementų vietos, dydžių, intensyvumo ir pan.
Pusiausvyra gali būti simetriška arba asimetriška, priklausomai nuo to ar kompozicijos dalys vienodos, ar ne. Taip pat gali būti radialinė pusiausvyra, kai visi kompozicijos elementai yra vienodai nutolę nuo pusiausvyros centro.
4. Proporcijos
Teisingai parinktos proporcijos sukuria darnų dizaino elementų tarpusavio santykį. Proporcijos principas galioja ir tarp skirtingų elementų ir tarp to paties elemento skirtingų dalių.
3. Kontrastas
Kontrastas nusako ryškius skirtingų dizaino elementų, arba to paties elemento dalių skirtumus.
5. Lygiavimas (grupavimas, tinklelis)
Lygiavimas palengvina bendrą suvokimą. Atitinkama tvarka išdėstyti elementai kuria vientisą ir harmoningą kompoziciją.
Lygiavimas pasiekiamas grupavimo (pagal formą, spalvą, dydį), dizaino tinklelio, specialių teksto lygiavimo taisyklių pagalba.
6. Pasikartojimas (ritmas)
Pasikartojimas gali būti pasiekiamas tų pačių elementų pakartojimo arba ritmiškos elementų kaitos pagalba. Ritmiškas pasikartojimas kuria judesį, raštą arba tekstūrą.
Pasikartojimas būna keletos rūšių:
Pastovus – kai dauginami elementai ir intervalai tarp jų išlieką nepakitę.
Tekantis – kai dauginami elementai arba intervalai tarp jų pasižymi organiškais, laisvai pasirenkamais pokyčiais.
Progresuojantis – kai dauginami elementai arba intervalai tarp jų pasižymi progresuojančiais pokyčiais.
7. Įvairovė (kaita)
Skirtingų dizaino elementų ir jų parametrų naudojimas, siekiant išvengti monotonijos.
8. Vientisumas (harmonija)
Visi kompozicijos elementai netiesiogiai sujungiami į bendrą visumą, harmoningą kompoziciją, kuri iš pirmo žvilgsnio suvokiama kaip vientisas dizaino objektas ir tik po to išsiskaido į atskiras dalis.
Tai netradiciniai mąstymo būdai, vedantys į naujus sprendimus ir idėjas.
Papildoma informacija:
Kūrybinio mąstymo metodai
1. Evoliucija (Evolution)
Esamų dizaino elementų kokybinis tobulinimas priveda prie naujų kūrybiškų rezultatų.
2. Naujas junginys (Synthesis)
Esamų dizaino elementų jungimas į naują, dar nematytą junginį.
3. Revoliucija (Revolution)
Esminiai dizaino elementų pasikeitimai. Naujas sprendimas, priešingas ankstesniajam.
4. Naujas panaudojimas (Reapplication)
Esamų dizaino elementų naudojimas pagal naują, iš anksto nenumatytą paskirtį.
5. Krypties pakeitimas (Changing direction)
Į tuos pačius dizaino elementus žvelgiama iš skirtingų perspektyvų. Ieškomas kitoks, naujas sprendimas.
